MANO LAUKAS: PROJEKTAI

TARPTAUTINIS FESTIVALIS "LINAS - ADATA" . PRANCŪZIJA. NORMANDIJA.

Vyko aukštutinės Normandijos regione, Seine-Maritime departamente.

Paroda eksponavome Saint-Pierre- Le-Viger kaimo bažnyčioje.

Parodos anotacija

   Laima Dzigaitė, Roma Zareckienė ir Sonata Ordė - trys moterys iš Ukmergės. Menininkės yra labai skirtingos, visos eina savo kūrybos keliu, kaupia savo patirtį ir myli tai ką daro.

  Laima Dzigaitė sako, kad jos kūrybos įrankiu ir įkvėpimo šaltiniu yra žolynai. Jie - kaip neregimojo Kūrėjo regimi ženklai, atveriantys rojų žemėje. Savo paveikslais ji nori pasakyti kaip svarbu mylėti ir stebėtis mums dovanota nuostabia gamta. Laima kuria tik žiemą , kai gamtoje gyvybė užgęsta, jos dirbtuvėje žolynai prisikelia kitokiam gyvenimui.

Parodoje jums pristatomi Laimos darbai, tai kvietimas pažvelgti į savo vidų į savo dvasinę tėvynę ir prisipažinti, kad nieko mums brangesnio šioje žemėje nėra, kaip tik mūsų giluminis ryšys vienų su kitais ir mus supančia stebuklingo grožio mūsų gamta, per tūkstantmečius puoselėta ir garbinta mūsų protėvių.

    Romualda Zareckienė parodoje pristato instaliaciją "Moters slėpiniai", kurią sukūrė moterų, dalyvaujančių Europiniame projekte Femin'art grupė.

Instaliacijoje jos kalba apie tai, kad kiekviena moteris yra savita, originali. Ji nori būti savimi ir parodyti save tokią, kokia ji yra, kad norint perteikti savo lūkesčius ir svajones – reikia tvarkingai susidėlioti prioritetus. Moterys tai ir atskleidžia šiame kūrinyje, kuri sudaryta iš ritmiškai sukabintų lentynų, kuriose būtų sudėlioti moterų kūriniai -  talpos su užkoduotais moterų rūpesčiais, mintimis, jausmais. Tai lyg uždara, kartu ir atvira vieta, kurioje galima pasislėpti arba būti atvirai.

     Romualda Zareckienė pristato ir savo kūrybą iš lino pluošto. Jos instaliacijos yra skirtingos tematikos, tačiau labai globalios ir tarsi kviečiančios filosofuoti, diskutuoti ir plačiau atmerkti akis. Instaliacija “Vėjo gūsis” Roma atkreipia dėmesį į vėją, kaip į stichiją, nuo kurios mes dažniausiai slepiamės ir nepastebim romantiškosios vėjo pusės. Instaliacijoje “Klonuoti žiedai” paliesta dar jautresnė ir globalesnė tema. Kūrinio autorė bando atsakyti į klausimą ir mano, kad vargu ar gamta leistų sukurti visiškai vienodus organizmus. Ko gero, nors nedidelėmis detalėmis jie vis dėlto skirtųsi, kaip ir šie instaliacijoje vaizduojami žiedai, kurie nors ir minimaliai, bet vis tik  skiriasi.

   Sonata Ordė į parodą atvežė paveikslus, kuriuose yra užkoduoti vertybių kodai, protėvių pasakojimai. Gilindamasi į tautodailės raiškos galimybes, su visa pagarba tradicijoms savaip interpretuodama Sonata sako jaučianti, kad taip tarsi stato dabarties tiltą tarp praeities ir ateities. Autorė mano, kad yra svarbu suprasti protėvių paliktus ženklus ir simbolius nes tik tuomet galime suprasti harmoniją, kuri akivaizdi ir suvokiama kaip laiko pajautimo ir vertybių pobūdis. Parodoje Sonata kviečia “Skaityti ženklus”.

Kostiumu paradas vyko Silleron pilyje, ji randasi netoli Angiens kaimo.

Gyvenome kaime Houdetot

Lamanšo sąsiauris.

EUROPINIS ERASMUS+ PROJEKTAS FEMIN'ART

SUSIPAŽINTI SU EUROPINIO FEMIN'ART PROJEKTO VEIKLOMIS GALIMA ČIA:

http://kc.ukmerge.lt/feminart-projektas/

http://www.feminart-erasmusplus.org/controleur/index.php

https://www.facebook.com/Feminart71/?fref=ts

FEMIN'ART PROJEKTO VEIKLŲ PRISTATYMAS PRANCŪZIJOJE. BURGUNDIJOS REGIONE.

Burgundijos regione, Sona ir Luara departamente, Dompierre-les-Ormes miestelyje

(apie 1000 gyventoju).

Europinio projekto „Femin'art“ finišas.

Dvejus metus trukęs „Femin‘Art“ projektas - baigėsi. 2014 metų rudenį prasidėjusiame, prancūzų inicijuotame projekte dalyvavo moterys iš trijų Prancūzijos regionų, Vengrijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovavo ukmergiškės, kurios liepos pradžioje buvo pakviestos dalyvauti finaliniame projekto etape Prancūzijoje. Apie kelionę į Prancūziją papasakojo projekto Ukmergėje vadovės - Ukmergės kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos ir Ukmergės meno mokyklos dailės skyriaus dailės mokytoja ekspertė - menininkė Romualda Zareckienė, dailininkai - Sonata Ordė ir Egidijus Darulis.

Kelionė į Prancūziją prasidėjo dar gerokai prieš projekto baigiamuosius renginius. Birželio 30 – liepos 5 dienomis dvylika ukmergiškių buvo pakviesti į Aukštutinės Normandijos regioną, Seine - Maritime departamentą, į 25-ą jubiliejų švenčiantį tarptautinį festivalį „Linas adata". Pasak jame dalyvavusių ukmergiškių, tai tradicinis ir didelis festivalis – linų fiesta, populiarinanti linus. Jis apima 15 miestelių ir kaimų. Kasmet į šį festivalį kviečiami profesionalūs dailininkai, dizaineriai, rengiamos parodos, vyksta meninės atelje. Kūriniuose vyrauja lino medžiagos, vyksta didžiulė mugė.

Ukmergiškiai įsikūrė kaime Houdetot , Saint-Pierre- Le-Viger kaimo baznyčioje surengė savo kūrinių parodą. Parodoje menininkės: Laima Dzigaitė demonstravo paveikslus su žolynų grafika, Sonata Ordė - pristatė savo kostiumus iš lino, koliažus, papuošalus moterims, Romualda Zareckienė - parodoje eksponavo instaliacijas iš lino pluošto. Dalis eksponuojamų kūrinių prieš 5 metus buvo eksponuoti Prancūzijoje, Kliuni mieste. Mūsų menininkų kūryba sulaukė didelio susidomėjimo - per tris dienas parodą aplankė apie pusantro tūkstančio žiūrovų: prancūzų, olandų, vokiečių. Žiūrovai ne tik domėjosi paroda, klausinėjo, bendravo su menininkais, bet ir dalyvavo menininkų organizuojamose meninėse atelje, kuriose išbandė įvairias lino technikas. Kostiumu paradas vyko Silleron pilyje, netoli Angiens kaimo. Šeimininkė ir prancūzė menininkė Brigitte Bourdon sudarė sąlygas apžiūrėti ir kitų menininkų parodas, nuvežė prie Lamanšo sąsiaurio, pasigrožėti titnaginiais krantais, uolomis, aprodė senąją architektūrą, būdingą tik Normandijai. Menininkai iš Ukmergės liko sužavėti vietinių gyventojų svetingumu, nuostabia žydinčia gamta, puikia architektūra ir parsivežė įkvėpimo kūrybai.

Po penkių dienų - septynių valandų kelionė į visiškai kitokį Prancūzijos regioną - Burgundiją, kur laukė pagrindinis kelionės tikslas – Europinio projekto „Femin‘Art“ baigiamasis renginys. Prie jau anksčiau į Prancūziją atvažiavusių 12 ukmergiškių prisijungė dar 11 moterų, dalyvavusių projekto meninėse veiklose, taip pat atvyko grupė iš Martfu miesto (Vengrija) ir moterys iš trijų Prancūzijos regionų. Susidarė 80 žmonių grupė. Apsigyvenome Burgundijos regione, Sona ir Luara departamente, Dompierre - les - Ormes miestelyje, kuriame vyko meninės atelje: "Pasaulio dainos", "Kalba suknelės", Pasaulio muzika", pokalbiai, koncertai, susitikimai, seminarai, menifesto "Moterys kalba" išsakymai. Muzikinėse dirbtuvėse menininkai galėjo išbandyti perkusinių instrumentų skambesį, mokėsi dainuoti lietuviškai, prancūziškai, vengriškai, itališkai. Meninėse atelje „kalba suknelės“ – kūrė sukneles, kurios atspindėjo moterų mintis.

Svarbiausias momentas buvo projekto metu sukurtų kūrinių plakatų paroda - pristatymas. Kiekvienos šalies meninių grupių vadovės pristatė moterų sukurtus kūrinius, pakomentavo idėjas.

Lietuvių darbus pristatė projekto Femin'art kūrybinės grupės iš Ukmergės meninės dalies vadovė R. Zareckienė. Buvo įdomu pamatyti visus kūrinius vienoje vietoje. Buvo išsakytą daug minčių, svarbių moterims. Kaip paaiškėjo, jos labai panašios: asmeninės, globalios, socialinės. Projekto vadovė Šantal padėkojo visiems dalyvavysiems ir informavo, kad ši paroda keliaus po įvairius miestus. Mes taip pat tikimės ją išvysti ir Ukmergėje.

Projekto tęsinys - performansas "Moterys kalba" Cluny mieste (apie 15 000 gyventoju). Šiam performansui vietinės moterys atvežė savo sukneles. Lietuvės ir vengrės vežė sukneles, pasirinktas iš močiučių skrynių ar dėvėtas jaunystėje. Meninėse dirbtuvėse atvežtos suknelės turėjo tapti manifestu, diskusijose reikėjo atrasti idėją ir meninėmis priemonėmis atskleisti ją savo suknelėje.

Performansas prasidėjo Cluny miesto centrinėje aikštėje. Pirmiausiai miesto gyventojus pasveikino projekto dalyviai - būgnininkai, moterys dalį sukurtų suknelių sukabino ant gyvatvorės, medžių. Visas kitas sukneles išsidalino ir išsirikiavę perkusijų garsų ritmo lydimos nužygiavo į viduramžių vienuolyno kiemą. Skambant mušamųjų instrumentų garsams, moterys išsirikiavo pagal menininkės Brigitte Bourdon projektą ir, šokdamos pagal ritmą, klojo sukneles ant laiptų. Po to laiptų papėdėje visos projekto dalyvės dainavo įvairiomis kalbomis. Performanse dalyvavo apie 80 žmonių. Vienu metu plakė daug širdžių, sklandė jausmų, tai turėjo atkreipti dėmesį, kad mes moterys norime būti laisvos, nepriklausomos, norime dirbti, kurti tai ką norime, norime, kad mūsų nežemintų, mes nenorime kariauti, norime padėti, būti sveikos, būti mylimos. Tai išreikšti padėjo meno formos. Dalyvės dar kartą įsitikino, kad menas - galinga jėga, ji gali padėti pakeisti pasaulį.

Kiekvieną vakarą projekto dalyviai turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti su vietine kultūra. Žiūrėjo spektaklį su žirgais, kurį rodė moteris - akrobatė. Vienas vakaras buvo skirtas muzikai. Prancūzai, vengrai, lietuviai grojo, dainavo, mokė savo šokių. Ukmergei šiame vakare atstovavo Kristina ir Egidijus Daruliai. Kiekvieną vakarą galėjo maudytis baseine, lankyti vieni kitus ir bendrauti.

Lietuvių viešnagė Prancūzijoje sutapo su liepos 6 diena, kai visa Lietuva gieda himną. Keliaudami į Cormatin miestelį 21 valandą vakaro Lietuvos laiku susikibę rankomis sugiedojo tautišką giesmę. Palaikydami šią gražią akciją vengrai ir prancūzai lietuviams plojo.

Atsisveikinimo vakarą moterys skaitė manifestą, kuriame išsakė savo lūkesčius, pasižadėjimus, pasikeitė dovanomis. Buvo liūdna atsisveikinti. Ten ukmergietės sužinojo, kad dalis prancūzų projekto dalyvių rugpjūčio mėnesį atvyks į Ukmergę. Bus trijų dienų meninės atelje. Suplanavome veiklas ir išvykome.

Rugpjūčio 21, 22, 23 dienomis prasidėjo paskutinis projekto etapas, kuris vyko Vepriuose, sodyboje „Juodasis namas“. Čia menininkai bendravo dailės kalba. Vyko meninės dirbtuvės, kurias planavo ir vedė projekto Femin'art meninės dalies vadovė Romualda Zareckienė. Prie prancūzų meninių veiklų prisijungė ir ukmergiškės. Kūryba vyko individualiai ir grupėse. Kalbos beveik neprireikė - menininkai bendravo piešdami, jausmais, žvilgsniais.

Pirmos dienos užduotis buvo „Moteris gamtoje“. Atliekant užduotį reikėjo stebėti augalus, medžius ir pastelėmis piešti arba tapyti toje aplinkoje draugą. Po to surengta improvizuota paroda, kurios metu kiekvienas menininkas pristatė savo idėjas. Antrą dieną moterys kūrė žemės meną - iš gamtinių medžiagų reikėjo sukurti kompoziciją „Amžinybės ratas“. Kuriant šią kompoziciją reikėjo ieškoti idėjų, rinkti medžiagas, jas dėlioti ir darbą pristatyti. Trečią dieną projekto dalyviai tapė ant akmenukų tema „Uogų, vaisių kelias“. Menininkai dirbo individualiai, bet iš visų darbų buvo sukurtas bendras kūrinys. Menininkai kiekvieną akmenuką pristatė ir sudėjo į liniją. Pasak Romos Zareckienės - linija priminė kartu nueitą kelią, kuriame sudėti visi mūsų jausmai, bendros veiklos, kūryba ir draugystė, ir kuris kaip ir baigėsi, bet visada lieka viltis, kad kelias nesibaigia, jis kažkada kažkur mus suves. Juk gyvenime nebūna nieko veltui.

Šis projektas suteikė galimybę aplankyti šalis, susipažinti su jų kultūra, papročiais, kulinarija, pamatyti daug meno kūrinių ir architektūros, įgijome naujų draugų, patyrėme jausmų, bendravimo ir kūrybos džiaugsmo, padėjo atrasti bendrumo, pasitikėjimo, vilties - kad kai mūsų daug, mes ir galime daug, nors ir esame toli vienas nuo kito. Pasaulis yra mažas...

.

Performansas "Moterys kalba" vyko Cluny mieste (apie 15 000 gyventoju).

KŪRYBINIŲ PROJEKTŲ PRISTATYMAS. PARODOS ATIDARYMAS.

Gyvenome Burgundijos regione, Sona ir Luara departamente, Dompierre-les-Ormes miestelyje

(apie 1000 gyventoju).

Instaliacija "Moters slėpiniai."

Kiekviena moteris yra savita, originali. Ji nori būti savimi ir parodyti save tokią, kokia ji yra. Norint perteikti savo lūkesčius ir svajones - reikia tvarkingai susidėlioti prioritetus. Mes ir norime tai atskleisti šia instaliacija, sudaryta iš ritmiškai sukabintų lentynų, kuriose būtų sudėlioti moterų kūriniai - talpos su užkoduotais moterų rūpesčiais, mintimis, jausmais. Tai lyg uždara, kartu ir atvira vieta, kurioje galima pasislėpti arba būti atvairai. Šia instaliacija suteikiame galimybę vaikščioti tarp lentynų ir skaityti moterų slėpinius. Norėtume, kad visuomenė pažintų, girdėtų, suprastų, pajaustų moterį, atsigręžtų į jos gyvenimą ir troškimus ir sudarytų sąlygas jai būti savimi, neišnaudotų jos.

EUROPINIO PROJEKTO FEMIN'ART PROJEKTO VEIKLOS UKMERGĖJE.

Ukmergės kultūros centras su Prancūzų kaimų bendruomene bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Anksčiau bendrauta pasitelkus muzikantus, šokėjus, dainininkus. Dabar - dailininkus. Šis Europos strateginės partnerystės „FeminArt“ projektas suaugusiųjų švietimo ir mokymo srityje - jau trečiasis.

Prancūzų kaimo bendruomenių pasiūlytas projektas prasidėjo 2014 metais. Numatyta jo trukmė - du metai. Tikslai - Pritraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus moterų, sukurti vieningą kolektyvinę prasmingą veiklą, suteikti galimybę kalbėti viešai, siūlyti alternatyvas šiandieniniame pasaulyje iškilusioms problemoms, sukurti pedagoginius metodus, pritaikytus suaugusiųjų mokymui, -si, projekto veiklą skleisti vietiniame, nacionaliniame, europiniame lygmenyje.

Veiklos - tarptautinių komandų sudarymas, jų dalyvavimas mokymuose, besimokančiųjų susitikimai, meninės atelje, diskusijos, seminarai, meninių kūrinių sklaida žiniasklaidoje, internetinėse svetainėse.

Europinis Femin'art projektas jungia Lietuvos, Vengrijos ir Prancūzijos moteris. Planuojama projekto pabaiga - 2016 metų pabaigoje.

2015 metų rudenį įvyko partnerių susitikimas Vengrijoje. Jo metu Prancūzai pristatė projektą, tikslus, veiklas. Visos trys grupės pristatė savo šalių moterų menininkių kūrybą. Vyko bendros keramikos, tekstilės kūrybinės dirbtuvės, aplankyta Budapeštę vykusi moterų dailininkų kūrybos paroda, aplankyti vietiniai menininkai.

Po dviejų mėnesių projekto vadovė Ukmergės Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė, lietuvių grupės meninės dalies vadovė - Romualda Zareckienė apsilankė Paryžiuje. Čia buvo išsamiai aptartos projekto veiklos, pristatyti meniniai projektai.

Ukmergės Kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė pasakojo, kad šis projektas yra socialinis - meninis veiksmas. Dauguma moterų mezga, audžia. Norisi, kad jos papasakotų, kas joms rūpi, kas svarbu ar skauda. Tačiau kalbėti visuomenei galima ir meno kalba. Menas šiuo atveju yra išraiškos forma, kurią galima bendrauti nemokant kalbos. Moterys turi sugriauti sienas tarp šalių, išprovokuoti debatus ir susiburti aktyvioms veikloms. Todėl ir šis projektas prasidėjo, būtent, nuo diskusijų.

Kadangi prancūzai matė lino plenerų kūrinius, lankėsi ir patys dalyvavo meninėse atelje, tai ir pasiūlė lietuviams kurti darbus iš lino medžiagų. Todėl ir projekto vadovais tapo menininkai, ilgamečiai tarptautinio lino meno plenero dalyviai : Romualda Zareckienė, Egidijus Darulis, Kristina Darulienė, Laima Dzigaitė. Pati kūryba nereikalauja didelių dailės įgūdžių, o menininkai reikalingi tam, kad supažindintų su įvairiomis lino technologijų galimybėmis, vestų pokalbius, padėtų vystyti mintis, generuotų idėjas, pagelbėtų apjungti individualius kūrinius į visumą.

Grįžę iš Vengrijos, ukmergiškiai pradėjo ruoštis projekto veikloms. Vadovai sukvietė įvairių profesijų moteris, norinčias dalyvauti projekto veiklose, dalis jų turi meninių įgūdžių. Pavyzdžiui, projekte dalyvauja Ukmergės meno mokyklos Dailės skyriaus suaugusiųjų dailės studijos narės.

Pradžioje grupėse moterys susipažino ir išbandė lino medžiagų jungimo technologijas, po to diskutavo įvairiomis temomis: moterų vyriški darbai, šeimos tarpusavio santykiai, moters vieta socialinėje terpėje, moters laikas kūrybai, moteris, neturinti laiko sau. Taip buvo ruošiamasi kūrybai. Vėliau gimė pirmojo projekto kūrinio - instaliacijos idėja - suknelė. Kiekviena moteris pradėjo iš lino medžiagų perteikti savo mintis vaizdu ir papasakoti, ką ji darė, ką norėjo išreikšti, kokie buvo jausmai, išgyvenimai.

2015 m. gegužės pabaigoje, kaip tik per Miesto šventę, atvažiavo projekto Femin'art partneriai – vengrai ir prancūzai. Jie buvo nuvežti į Veprių laisvalaikio ir užimtumo centrą. Į jį atvažiavo ir skaitlingas būrys ukmergiškių. Viso čia susirinko apie 100 žmonių. Vepriuose vykusioje trijų dienų kūrybinėje stovykloje visi kartu gyveno ir kūrė.

Lietuvės moterys supažindino svečius su lino medžiagomis, jungimo technologijomis, parodė galimybes, padėjo išbandyti kūryboje. Po to grupėse vyko diskusijos moterims svarbiomis temomis.

Įvyko šiltas jaukus kontaktas, pasirodo visų šalių moterys panašiai mąsto tik ne visų galimybės yra vienodos. Po išsakytų minčių kiekviena grupė atrado naujas bendras idėjas, kurias ir nutarė įgyvendinti kūrybinėse atelje. Visos moterys – tiek lietuvės, tiek užsienietės, pasitelkusios savo mintis ir idėjas pradėjo kurti. Paskutinę dieną kiekviena kūrėja pristatė savo kūrinį ir jungė į iš anksto suprojektuotą suknelės formos plokštumą, kuri vėliau buvo pakabinta Ukmergės kultūros centro dailės galerijos erdvėje. Šia instaliacija buvo įgyvendinta projekto idėja - kiekviena moteris turėjo galimybę išsakyti savo mintis, jas sujungti su vieną visumą ir pasijausti stipriomis, patikėti, kad grupėje galima pasiekti žymiai daugiau.

Prieš išvykdamos šalių partnerių moterys pasidalino ateities planais, savo kūrinių projektais. Vengrės, pristatydamos moters buitį, ant upės kranto iš molio lipdo duonkepę krosnį. Prancūzės, atstovaudamos savo regioną, kuria palapinę, kurioje pristatys šiame regione augančius medžius, augmeniją, regiono žemėlapius. Kitas regionas prisistatys instaliacija su ažūrinėmis suknelėmis ir kaukėmis, trečias kurs meninės instaliacijos iš vietinės spalvotos žemės. Pristatymus stebėjo projekto partneriai, svečiai iš Baltarusijos ir Veprių miestelio bendruomenė.

Tęsiantis projektui, motyvuočiausios moterys buvo sujungtos į vieną grupę. Ir vėl įdomios, ilgos diskusijos, pokalbiai, analizės ir eskizavimai. Išsigrynino mintys, kad moteriai labai svarbu kažkur kaupti savo jausmus, mintis, idėjas ir buvo nuspręsta daryti talpas iš lino medžiagų. Kadangi moterys turi kalbėti kartu ir visuomenei pasakyti svarbius ir skaudžius jų išgyventus ir išjaustus dalykus, reikėjo visus darbus apjungti. Vėl gimė instaliacija "Moters slėpiniai" - citata iš aprašymo - "Kiekviena moteris yra savita, originali. Ji nori būti savimi ir parodyti save tokią, kokia ji yra. Norint perteikti savo lūkesčius ir svajones - reikia tvarkingai susidėlioti prioritetus. Mes ir norime tai atskleisti šia instaliacija, sudaryta iš ritmiškai sukabintų lentynų, kuriose būtų sudėlioti moterų kūriniai - talpos su užkoduotais moterų rūpesčiais, mintimis, jausmais. Tai lyg uždara, kartu ir atvira vieta, kurioje galima pasislėpti arba būti atvirai. Šia instaliacija žiūrovui suteikiame galimybę vaikščioti tarp lentynų ir skaityti moterų slėpinius. Norėtume, kad visuomenė pažintų, girdėtų, suprastų, pajaustų moterį, atsigręžtų į jos gyvenimą ir troškimus ir sudarytų sąlygas jai būti savimi, neišnaudotų jos" .

Talpos šiuo atveju dedamos tarsi į lentynas, kurios yra atviros, primenančios kolonas, tarp kurių žiūrovas gali vaikščioti ir stebėti kūrinius iš visų pusių. Kai kurias talpas galima atverti ir pasižiūrėti į vidų, pajusti moterų jausmus, perskaityti mintis. Kolonos tampa panašios į namus – viename aukšte gyvena viena moteris, kitame – kita... Vienos moters grindys, kitos moters lubos. Tuo parodomas moterų ryšys, bendrumas, šios lentynos - kolonos sukabintos lyg miesto gatvės fragmentas. Instaliacijos užbaigime įsijungė ir į Lietuvą atvykę prancūzai - projekto Europinio Femin'art vadovė - Prancūzų meninės dalies vadovė - Brigite Bourdon

Projekto pabaigoje laukia Europinė paroda Paryžiuje, kurioje bus eksponuojamos ne tik projekto dalyvių kūrinių nuotraukos, bet ir patys kūriniai. Į parodos atidarymą planuoja vykti 18 moterų iš Ukmergės, kurios ir pristatys savo kūrinį "Moters slėpiniai". Taip pat laukia ir dalyvavimas performanse, kurio metu bus galimybė visoms projekto moterims vienu šūksniu išsakyti svarbias mintis, kurios taip pat gims diskusijų metu.

Projekto dalyvių teigimu, projekte svarbiausia yra bendrauti ir atrasti save. Tikimės, kad išmoksime kalbėti viešai, siūlyti alternatyvas socialinėms problemoms. Kolektyvinių veiklų metu įgysime žinių, kurios bus lyginamos skirtingų Europos kultūrų lygmeniu. Mūsų bendravimo, saviraiškos išraiška - menas. Dalyvausime judėjimuose ir rinksimės veiklos formas. Atrasime savo vietą bendruomenėje.

PIRMA PAŽINTIS SU LINU, PABANDYMAI